Poveikis: priešnavikinis, preišreumatinis, antioksidantinis, imunitetą stimuliuojantis.

Vartojimas: šimtmečiais Šiaurės Amerikos gyventojai šį augalą naudojo venerinėms, vėžinėms ligoms, artritui, reumatui, peršalimui gydyti. Liaudies medicinoje buvo ir tebėra ypač populiari priemonė vėžinėms ligoms (inkstų, plaučių, kepenų, skrandžio, odos), tame tarpe leukemijai gydyti. Tokias savybes augalui suteikia veiklioji medžiaga nordihidrogvajareto rūgštis. Teigiama, kad ši medžiaga blokuoja elektronų perdavimą tarp vėžinių ląstelių mitochondrijų ir tokiu būdu vėžinis darinys netenka dauginimuisi reikalingos energijos.
Keimaris, kaip minėta, taip pat nuo seno vartojamas reumatinėms ligoms, tame tarpe reumatoidinio artrito, gydymui. Tinka ir išoriškai (spiritinė ištrauka) tokiais atvejais – žvynelinė, negyjančios žaizdos, kitos odos problemos.
Dažniausiai ruošiama arbata – pusė (vienas) arbatinio šaukštelio lapų užplikoma puodeliu (250 ml) karšto vandens. Palaukiama 15 min, kol pritrauks, geriama tris kartus per dieną po puodelį. Augalas turi ypač stiprų ir aštrų kvapą; jautrūs kvapams neturėtų jo vartoti. Taip pat augalas neskiriamas nėščiosioms.

Augalas nevartojamas ilgai. Yra duomenų, kad keimaris, vartojant dideliais kiekiais, gali pažeisti kepenis, nors vietiniai gyventojai keimarį vartoja gausiai. Internete apie šį augalą yra labai daug informacijos. Tiesiog įveskite į kurios nors interneto paieškos sistemą žodžius Larrea, arba Chaparral (atkreipkite dėmesį, kad abu žodžiai turi po dvi –r– raides). Mes jums galime parduoti, bet sprendimą priimsite patys.