Pelkinė sidabražolė (Potentilla palustris (L.) Scop.). Taip pat augalas šaukiamas pelkiniu sūdru, pelkine trindažole (Comarum palustre L.), rusiškai – сабельник. Ypač madingas. Be abejo, ne už ačiū. Bene labiausiai vertinamas Rusijoje nuo pačių įvairiausių ligų; teigiama, kad tai puiki priemonė reumatinėms ligoms (ir reumatoidiniam artritui) gydyti, nekalbant apie pačias sunkiausias. Nenuodingas, nebaisus, tad galima užpilą gerti iki valiai, tik eidami žaliavos, nepamirškite guminių batų. Prireiks... (2005 06 12, Kauno apylinkės.)

Paminėtos pelkinės sidabražolės (Potentilla palustris (L.) Scop.) žiedas.  

Trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris (L.) Medik.) – dar vienas moterų draugas. Kairiau – ne ką prastesnėmis savybėmis pasižyminti dirvinė našlaitė (Viola arvensis Murray). (2005 06 12, Kauno apylinkės.) 

Kairėje – vienagraižė vanagė (Hieracium pilosella L.), kuri šaukiama dar ir vienagraiže kudle (Pilosella officinarum F.). Labai gerai šlapimą varantis, detoksikuojantis augalas, ypač populiarus Vakarų Europoje.
Dešinėje – geltonoji žiognagė (Geum urbanum L.), sidabražolių giminaitė. Įdomus tuo, kad šaknys kvepia užjūriniais gvazdikėliais. Naudojamas ir kaip vaistas, ir kaip prieskonis, ir arielkai pagardinti. (2005 06 12, Kauno apylinkės.) 

Nors jau prasidėjo vasara, bet paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.) dar tik žydi... (2005 06 12, Kauno apylinkės.)  

Kartais klausiate, kas yra kiškio ašarėlės, kurias provizorė J. Balvočiūtė deda į savo mišinius. Ar augalas? Taip. Nuotraukoje – kiškio ašarėlės (Briza media L.) vasaros žolynų apsuptyje. O jų užpilas geriamas ir nuo baimės, nerimo, nuo vaikų išgąsčio, vaikams per miegus blaškantis, ir nuo širdies ligų... Su saiku geriant, blogumų nepridarys. (2005 06 12, Kauno apylinkės.)

Sinavadlapis vingiris (Thalictrum aquilegifolium L.) populiarus buvo iki 19 a. Bet grožėtis galime iki dabar. (2005 06 12, Kauno apylinkės.)

Atrodo, kad minėtasis vingiris lapus pasiskolino iš sinavado. Kad tuo įsitikintume, reikėjo surasti patį sinavadą. Nors augalas retokas, bet rasti pasisekė. Nuotraukoje – paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris L.), ir ne darželyje, o gamtoje. Kairėje apačioje – sinavado lapas, tad galite palyginti su vingirio lapais.   
Anglakalbėse tautose sinavadas yra lyg ir „raguoto” vyro simbolis, todėl šios gėlės dovanojimas visada bus suprastas įžeidžiančiai tiek moteriai, tiek vyrui. Kadangi augalas yra vėdryninių šeimos atstovas, gali būti šiek tiek nuodingas, tad nereikėtų piktnaudžiauti. Geriau kam nors padovanoti, aišku, jei turime tam priežasčių... O dovanoti galime ir su meile, nes angliškai šio augalo pavadinimas – columbine, kas lotynų kalba reikštų  „balandinis” ar panašiai. Atidžiai pažvelkite į sinavado viršutinį žiedą (nuotraukoje viršuje). Matote? Balandėliai snapelius sukišę. O balandėliai – lyg ir meilės simbolis. Bet kam reikia, tas pamatys ir ragus... (2005 06 12, Kauno apylinkės.)

Tokioje aplinkoje auga paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris L.). (2005 06 12, Kauno apylinkės.)

Vaistinė veronika (Veronica officinalis L.) – dažnas augalas, nors neauga ant kiekvieno kampo. Nuo seno veronika naudojama kaip gera tonizuojanti priemonė po užsitęsusių ligų; ypač tam tikslui vertinama vyno ištrauka. Žinovai teigia, kad tai puikus augalas kvėpavimo takų, odos bei inkstų problemoms spręsti. Beje, antra augalo vardo pusė yra kilusi iš graikų žodžio niki, kuris reiškia ne ką kita, o – pergalė. Taigi, augalas vertas dėmesio. (2005 06 16, Kauno apylinkės.)

Nors varpotoji glaudenė (Phyteuma spicatum L.) irgi, atseit, dažnas augalas, reiks pavargti, kol jį rasime. Nors verstinės knygos apie, atsiprašant, gydymąsi vaistažolėmis gali kukuoti, kad tai geras daiktas sąnariams, teks ieškoti ko nors kito – nusipirkti vargu ar rasite, juo labiau sunkiau rasite kur prisikasti šaknų... Šiaip augalas įdomus tuo, kad jis priklauso katilėlinių (Campanulaceae Juss.) šeimai, nors visiškai nepanašus į mums įprastus varpeliais skambančius katilėlius. Tiesa, Plinijus šį augalą rekomendavo kaip afrodiziaką. Jei rasite, išbandykite. (2005 06 16, Kauno apylinkės.)

Paprastasis garždenis (Lotus corniculatus L.) – dobilėlių giminė (nuotraukoje kairėje esantys lapai garždeniui nepriklauso), bet pagal veikimą labai artimas pasiflorai. Taigi, nervai, bet nors ir ramina, stipriai nemigdo. Kadangi pupinių šeimos atstovai linkę kaupti augalinius estrogenus, nerekomenduojama nėščiosioms, bet klimakterinio amžiaus damoms – pasaka. Vienu šūviu – du zuikučiai. O ir žaliavos prisirinkti paprasta – porą kartų dalgiu patraukei – visai žiemai. (2005 06 19, Kauno apylinkės.)

Paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria L., s. str.) vėlgi dobilėlių giminė. Ir veikimu labiau atsigimęs į juos – valo organizmą, kaip dabar madinga sakyti. Dėlto vartojamas visais atvejais, kai reikia iš organizmo visokias šiukšles išvalyti. Rūšies pavadinimas skamba kaip „žaizdas gydantis”, tad daugelyje šalių ir tautų naudojamas tam tikslui. Visai logiška. (2005 06 19, Kauno apylinkės.)

Geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria L.). Tiesa, panašus į ramunę baltąją... Bet geltonas. Pagal signatūrų teoriją tūrėtų tikti kepenų ir tulžies pūslės problemoms spręsti. Iš tiesų taip ir yra. Padauginti nereikėtų, bet su saiku labai tinka, ypač prieskoniams, sunkiai virškinamam maistui pagardinti. Epitetas tinctoria nurodo, kad augalas yra dažinis, tad gerai paslepia žilus plaukus, stiprina galvos odą bei pačius plaukus. (2005 06 19, Kauno apylinkės.)

Tikroji sidabražolė (Potentilla argentea L.). Tikrai tikroji – argentum juk reiškia sidabrą... (2005 06 19, Kauno apylinkės.)

Penkiapirštė sidabražolė (Potentilla reptans L.) – dar viena iš gausios sidabražolių giminės. Abi aukščiau paminėtos sidabražolės tinka pakeisti vienas kitomis – viduriuojant, skalaujant dantenas ar dar rimtesnes problemas sprendžiant. (2005 06 19, Kauno apylinkės.)

Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa Thunb.). Grožio, sveikatos ir vitaminų šaltinis. (2005 06 19, Kauno apylinkės.)

Dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense L.) (kairėje) kvepia česnakais (tiksliau, sėklos turi šį kvapą), tad anksčiau dėdavo į dešras. Ir dar apie dešras... Šis augalas vyrams puikiai atstoja visokias chemines spalvotas piliules, didindamas ne tik potenciją, bet ir spermijų gyvybingumą.
Paprastoji putokšlė (Polygala vulgaris L.) skatina atsikosėjimą, bronchus gydo ir pan., bet augalėlis toks mažas, kad šaknis kasim visą dieną, bet nuovirą išgersim vienu ypu. Bet gražu. (2005 06 19, Kauno apylinkės.)

Kas čia dabar? Kadangi grybai ne augalai, šio egzemplioriaus patekimas į albumą šalia augalų yra sąlyginis. Grybams numatyta kita vieta, bet šįkart tai pirmas šiais metais sutiktas kepurėtasis grybas. Neroviau ir neragavau, bet ko gero tai – aitrusis baravykas (Tylopilus felleus (Fr.) Karst.), nenuodingas, bet nevalgomas, nes yra paprasčiausiai velnišai kartus. Įdomu tai, kad jis turėtų pradėti augti liepą ir ne po liepomis, kaip jį užtikau... Bet jį radau ne paprastoje vietoje, o Lietuvos miškų instituto arboretume (Kauno raj., Girionys). Čia viskas kitaip, tikriausiai. Rusiškai šio grybo pavadinimas skamba kaip tulžinis grybas, tad tinka kepenų darbui gerinti. Šitą net mokslininkai yra nustatę, bet valgyti šio grybo tikriausiai nevalgė... Geriau jau žolelių arbatos išgerti. (2005 06 19, Kauno raj.)