Šis vaistažolių mišinys yra žinomas kaip Švediškas kartusis vaistažolių mišinys arba Daktaro Samsto mišinys Schwedenbitter.  Legendos byloja, kad 18 a. švedų gydytojas Klausas Samstas rado šviesuolio Paracelso (Philippus Aureolus Theophrastus Bombastus von Hohenheim, 1493-1541) rankraštį su vaistažolių mišinio receptu. Švediška recepto kilmė ir atsispindi jo pavadinime. Be to, K. Samstas paskelbė 46 tezes apie vaistažolių mišinio pritaikymą įvairių negalavimų atvejais. Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad Paracelsas nėra šio minimo mišinio galutinis autorius. Paracelso mišinys sudarytas tik iš trijų vaistažolių.

Sudėtis: mira, mana, karčiųjų kiečių žolė, rabarbarų šaknys, Venecijos teriakas, bestiebių karlinų šaknys, šventagaršvių šaknys, geltonųjų ciberžolių šaknys, siauralapių velniapupių lapai, kamparas, šafranas. Paruošimas: mišinys suberiamas į sandarų didesnės talpos stiklo indą (ar plačiakaklį butelį) ir užpilamas ant pakuotės nurodytu 38% – 40% degtinės kiekiu. Paliekama 15 dienų šiltoje arba saulėtoje vietoje, kiekvieną dieną švelniai sukratant. Vėliau nupilama į mažesnės talpos butelį (-ius) ir laikoma tamsioje vėsioje vietoje. Taip pat galima nupilti mažą kiekį, o kitą dalį ekstrakto palikti su augalų mišiniu. Ekstraktas gali būti laikomas daugelį metų. Teigiama, kad kuo ilgiau laikomas, tuo veiksmingesniu jis tampa.
Vartojimas: skelbiama, kad šio recepto sukūrėjo rankraštyje nurodyta taip: profilaktiškai – po 1 arbatinį šaukštelį ekstrakto, praskiesto puse stiklinės vandens arba vaistažolių užpilo ryte prieš valgį ir vakare prieš miegą; esant rimtoms problemoms – 1 valgomasis šaukštas ekstrakto praskiedžiamas puse stiklinės vandens arba vaistažolių užpilo, kurio pusė geriama prieš kiekvieną valgį, o kita – po kiekvieno valgio.